Kaip ugdyti vaikų psichologinį atsparumą

Kaip ugdyti vaikų psichologinį atsparumą

Vaikų psichologinio atsparumo ugdymas yra svarbi jų raidos dalis, nes būtent jis padeda įveikti kliūtis, atsigauti po nesėkmių ir rasti gyvenimo džiaugsmą. Supažindinsime jus su psichologinio atsparumo požymiais ir smagia veikla, kuri padės sustiprinti jūsų vaiko psichologinį atsparumą!

Kas yra psichologinis atsparumas ir kodėl jis svarbus? 

Iš esmės psichologinis atsparumas yra svarbus įgūdis, padedantis įveikti neigiamas situacijas ir emocijas. Tai jėga, kuri mus palaiko, kai norime pasiduoti. Kiekvieną kartą, kai stengiatės pasiekti ką nors sunkaus, pavyzdžiui, nubėgti ilgą distanciją, jūsų psichologinis atsparumas skatina jus tęsti ir nepasiduoti.Vaikų psichologinis atsparumas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių tapti savimi pasitikinčiu, kompetentingu ir pajėgiu žmogumi. Psichologinis atsparumas taip pat gali paskatinti vaikus išbandyti naujus dalykus, priimti iššūkius ir susidoroti su pokyčiais, pavyzdžiui, persikėlus į naujus namus ar pradėjus eiti į mokyklą. Psichologiškai atsparūs vaikai gali prisitaikyti susidūrę su kliūtimis ir toliau tobulinti savo įgūdžius bei plėtoti santykius.

Kokie veiksniai turi įtakos psichologiniam atsparumui?

Vaikų psichologiniam atsparumui įtakos turi daug veiksnių, iš kurių vienas svarbiausių yra tvirti santykiai. Tvirtų santykių su globėjais, draugais ir platesne bendruomene kūrimas ir palaikymas suteikia vaikams saugumo ir komforto. O tai savo ruožtu suteikia pasitikėjimo įveikti viską, ką jiems siunčia pasaulis.

Patirtis yra dar vienas veiksnys, galintis padėti ugdyti vaiko psichologinį atsparumą. Vaikams išmokus spręsti problemas sveikais būdais, jie pradeda suprasti savo gebėjimus ir yra geriau pasirengę susidoroti su būsimais iššūkiais. Nors vaikų psichologinį atsparumą galima ugdyti įvairiais būdais, taip pat svarbu atsižvelgti į biologinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos.

Biologiniai veiksniai

Vaikų raidai visose srityse gali turėti įtakos daug veiksnių, pavyzdžiui, namai, socialinė aplinka, mokykla ir net tėvai. Nors kai kuriuos iš šių veiksnių galima kontroliuoti, reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir vienose srityse gali būti psichologiškai atsparesnis nei kitose. Tai dažnai gali lemti jo genai.

Sveikata

Mes visi kartais prastai jaučiamės, tačiau psichologiškai atsparesni vaikai serga rečiau. Galite padėti savo vaikams sveikai gyventi skatindami mankštintis, pakankamai miegoti ir sveikai valgyti.

Genetinis polinkis

Nėra jokių abejonių, kad iš tėvų paveldėti genai didele dalimi lemia tai, kuo mes užaugame. Tačiau vaikai iš savo tėvų gali paveldėti ne tik fizines, bet ir kai kurias psichologines savybes, galinčias turėti įtakos jų psichologiniam atsparumui. Nors mažai ką galime padaryti, kad to išvengtume (taip tiesiog yra), svarbu suteikti vaikams saugumo, komforto ir bendrystės jausmą, kad jie jaustųsi pasiruošę bet kokiam iššūkiui.

Temperamentas 

Kai kurie ekspertai mano, kad kūdikio temperamentas (nesvarbu, ar vaikas nervingas, ar ramus) gali turėti įtakos jo psichologiniam atsparumui ankstyvaisiais gyvenimo metais. Nors kantriems, dėmesingiems ir reaguojantiems vaikams gali būti lengviau priimti pokyčius, visada yra būdų padėti vaikams prisitaikyti prie tam tikro elgesio ir suteikti jiems geriausią gyvenimo pradžią.

Išorės veiksniai

Išorės veiksniai taip pat gali turėti įtakos psichologiniam atsparumui, ypač pagrindinių globėjų ir bendruomenės parama.

Teigiama patirtis namuose, mokykloje ir kaimynystėje taip pat gerina vaiko psichologinį atsparumą, nes čia jis jaučiasi saugus ir galintis laisvai elgtis bei reaguoti.

Namų aplinka

Nustatyta, kad geriausia aplinka psichologiniam atsparumui ugdyti yra švarūs, tvarkingi ir struktūrizuoti namai. Skatindami vaiką padėti tvarkytis, mokote jį rūpintis savimi ir aplinkiniu pasauliu – abu šie veiksmai didina jo psichologinį atsparumą.

Auklėjimo stilius

Anksti nustatytos taisyklės ir nuoseklūs lūkesčiai padeda stiprinti mažylių psichologinį atsparumą. Nuolatiniais padrąsinimais padedate savo vaikui ugdyti teigiamą elgesį, nustatote sveikas ribas ir skatinate priimti empatiškus sprendimus.Vaikai taip pat ima pavyzdį iš savo tėvų ir globėjų, todėl visada verta pagalvoti apie savo elgesį ir tai, ką jis gali perteikti vaikui. Tėvai ir globėjai gali mokyti savo pavyzdžiu. Yra daug būdų sužinoti, kodėl žmogus yra psichologiškai atsparus. Toliau pateikiame septynias labiausiai atpažįstamas savybes.

Kokios yra septynios psichologinio atsparumo sudedamosios dalys?

1. Kompetencija

Kompetencija yra gebėjimas žinoti, kaip efektyviai elgtis stresinėse situacijose. Vaikai, kurie žino, ko iš jų reikia tam tikrose situacijose ir kaip tinkamai reaguoti, jaučiasi geriau pasirengę panašioms situacijoms ateityje.Daugelis kitų dalykų taip pat suteikia vaikams galimybę praktikuotis ir ugdyti kompetenciją, pavyzdžiui:
  • savarankiškumo skatinimas pasitelkiant laisvą žaidimą;
  • smalsumo ir klaidų skatinimas;
  • savęs skatinimo mokymas.
Apsvarstykite galimybę pasitelkti žaislų rinkinius, kurie skatina vaikus išbandyti naujus dalykus. Pavyzdžiui, šį MINDSTORMS® Robotų išradėjo rinkinį sudaro 949 dalys ir penki unikalaus dizaino robotai, su kuriais galima skirtingai žaisti ir mokytis.

    2. Pasitikėjimas

    Pasitikintys vaikai tiki savimi ir savo gebėjimais įveikti gyvenimiškas situacijas. Kuo dažniau vaikas gali pademonstruoti savo kompetenciją, tuo labiau jis pasitiki savimi. Pasitikėjimą galima ugdyti rašant ar piešiant paskatinimus, nes taip vaikai gali išreikšti ir apmąstyti, kas jiems suteikia drąsos.

    3. Ryšys

    Tikėtina, kad stiprų ryšį jaučiantys vaikai yra psichologiškai atsparesni. Jei vaikas palaiko artimus ryšius su šeima, draugais ar bendruomenės grupėmis, tai padeda jam jaustis kažko dalimi. Bendravimas yra labai svarbus, kad vaikas pajustų tvirtesnį ryšį. Grupinė veikla gali paskatinti vaikus dalytis patirtimi ir nuomone, jaustis išklausytiems ir palaikomiems.

    4. Charakteris

    Stipriu charakteriu pasižymintys vaikai dažniausiai žino savo vertę ir pasitiki savimi. Šis suvokimas tiesiogiai prisideda prie psichologinio atsparumo, nes jie gali suprasti ne tik kokių sprendimų reikia įvairiose situacijose, bet ir tai, kad jie gali priimti sprendimus pagal savo suvokimą, kas yra teisinga. Charakterį stiprinanti veikla gali ugdyti vaiko savigarbą ir empatiją, netgi padėti jam atpažinti savo vertybes. Tai gali būti naujų pomėgių ir potyrių tyrinėjimas arba įvairios veiklos įtraukimas į kasdienę rutiną.

    5. Prisidėjimas

    Jausdamas, kad prisideda prie jį supančio pasaulio, vaikas gali pažinti dosnumo galią ir jaustis reikalingas. Prie ko nors prisidėdamas vaikas taip pat patiria savo veiksmų poveikį, o tai stiprina jo kompetenciją, ryšį ir charakterį. Norėdami padėti vaikams to išmokti, parodykite jiems, kaip skirti savo laiką ir dėmesį. Taip pat galite rasti ir sukurti galimybę savo vaikui prie ko nors prisidėti, pavyzdžiui, reguliariai paprašyti padaryti ką nors konkretaus. Ši psichologinio atsparumo ugdymo veikla gali išmokyti jį vertinti kitus ir daugiau prisidėti.

    6. Įveika

    Ugdant vaikų psichologinį atsparumą itin svarbų vaidmenį vaidina įveikos įgūdžiai. Tokie įveikos įgūdžiai kaip streso mažinimo ir socialiniai įgūdžiai padeda vaikams pasiruošti bet kokiems gyvenimo iššūkiams. Norėdami padėti vaikui įveikti krizes, demonstruokite teigiamas įveikos strategijas, kad jis matytų, kaip jos veikia. Taip pat galite sukurti atvirą aplinką, kurioje būtų saugu kalbėtis ir dalytis.

    7. Kontrolė

    Vaikams supratus, kad jie gali kontroliuoti savo reakcijas ir pasirinkimus, jie greičiausiai supras ir kaip geriausiai priimti sudėtingus sprendimus. Būtent šis kontrolės jausmas gali padėti vaikui atsigauti po sudėtingų situacijų.Padėkite vaikui pajusti kontrolę, leisdami jam pačiam priimti nedidelius sprendimus. Tai gali būti toks paprastas dalykas, kaip, pavyzdžiui, pasirinkti, ką žaisti ar valgyti. Taip pat galite išmokyti vaikus suprasti, kad veiksmai ir sprendimai turi pasekmes. Tai gali padėti jiems suvokti, kaip jų elgesys daro įtaką jų ir kitų ateičiai.

    Vaikų psichologinio atsparumo ugdymo veikla. Kaip didinti vaikų psichologinį atsparumą?

    Nėra „tinkamo laiko“ vaikų psichologiniam atsparumui ugdyti. Jis gali būti vertingas bet kurią vaiko gyvenimo akimirką.Psichologinio atsparumo ugdymo veikla mažyliams iki 3 metų amžiaus gali padėti jiems susidoroti su stresu, susijusiu su naujais dalykais, jiems lavinant savo motorinius ir pažinimo įgūdžius.3 ar 4 metų amžiaus vaikams ši veikla gali padėti išmokti valdyti savo emocijas ir veiksmingiau bendrauti su kitais pradėjus eiti į darželį ar pradinę mokyklą.9–12 metų amžiaus vaikams tai gali padėti ugdyti savarankiškumą, įgyti pasitikėjimo ir sužinoti, kas jie yra ir kuo nori būti užaugę. Sužinokite, kaip padėti didinti visų šių amžiaus grupių vaikų psichologinį atsparumą.

    Ugdykite vaikų vykdomąją funkciją, kad jie galėtų geriau valdyti savo elgesį ir emocijas

    Stipresnę vykdomąją funkciją ir priekaktinę smegenų žievę turintys vaikai geriau kontroliuoja savo elgesį ir emocijas bei įvaldo įveikos strategijas.Štai keli veiklos, kuri padės vaikui tai pasiekti, pavyzdžiai:
    • rutinos sukūrimas;
    • tinkamo socialinio elgesio modelio sukūrimas; 
    • palaikančių ir patikimų santykių užmezgimas ir palaikymas;
    • galimybių užmegzti socialinius ryšius suteikimas; 
    • kūrybiškas žaidimas namie ir mokykloje;
    • stalo žaidimai arba programavimo veikla, padedantys mokytis valdyti savo impulsus, planuoti, lavinti atmintį ir didinti protinį lankstumą.

    Skatinkite rizikuoti ir suteikite galimybę mąstyti bei veikti savarankiškai

    Sveika rizika gali paskatinti vaiką išeiti iš savo komforto zonos, pastūmėti save ir atrasti kažką naujo. Tokią drąsą nuolat demonstruojantys vaikai tampa labiau pasitikintys ir psichologiškai atsparesni. Kita vertus, rizikos vengiantys vaikai gali manyti, kad jie nėra pajėgūs įveikti iššūkius.

    Padėkite vaikams atrasti savo aistrą supažindindami juos su įvairia veikla

    Supažindindami vaikus su įvairia psichologinio atsparumo stiprinimo veikla, galite atverti jiems naujų galimybių. Žaisdami jie geriau supranta, ką jiems patinka daryti, ir taip formuoja savo nuomonę.Padėkite savo vaikui ugdyti psichologinį atsparumą tyrinėdami naujus pomėgius ir temas, pavyzdžiui, STEM, LEGO® Technic, Architecture, Art ir superherojų žaidimus. Ši vaikų psichologinio atsparumo ugdymo veikla gali padėti jiems priimti svarbius sprendimus ateityje ir smagiai leisti laiką!

    Mokykite apie pokyčių neišvengiamybę

    Pokyčiai gali būti baisūs bet kokio amžiaus vaikams. Tačiau pokyčių neišvengiamumą suvokiantys vaikai gali išmokti juos numatyti ir net priimti. Mokydami, kad pokyčiai yra vienintelis pastovus dalykas, galite net paskatinti vertinti pokyčius kaip įdomią galimybę.

    Mokykite vaikus apie būtinybę rūpintis savimi

    Mokydami vaikus apie tai, kaip svarbu rūpintis savimi, galite padėti jiems stiprinti savo psichologinį atsparumą. Pradėkite aptardami, kaip jie galėtų atpažinti diskomforto ar streso požymius, o tada nustatykite nedidelius pokyčius ir įpročius, kuriuos jie gali panaudoti, kad geriau jaustųsi. Tai gali būti sveika mityba, poilsis, pramogos ir kokybiškas miegas.

    Skatinkite vaikus ieškoti savęs

    Skatindami vaikus ieškoti savęs ugdote jų savimonę, o tai naudinga priemonė didinant vaikų psichologinį atsparumą. Sunkios akimirkos padeda vaikams daugiau sužinoti apie save, kas jie yra ir ką sugeba. Jūsų parama vaikui, atrandančiam norą pažinti ir pasitikėjimą savimi, padės jam sutvirtėti psichologiškai.

    Kokie yra psichologiškai atsparaus vaiko požymiai?

    Daugelis tėvų svarsto, ar jų vaikas yra psichologiškai atsparus, ar ne. Tokiu atveju galima atkreipti dėmesį į keletą pastebimų požymių ir bruožų, kuriais dažniausiai pasižymi psichologiškai atsparūs vaikai:
    • nuoširdus domėjimasis akademiniais dalykais, mokymusi ir mokykla;
    • veiksmingas ir ramus problemų sprendimas; 
    • atkaklumas ir gebėjimas rodyti iniciatyvą; 
    • empatija kitiems ir gyvūnams; 
    • atsakingumas ir patikimumas; 
    • racionali reakcija į stresines situacijas ir greitas atsigavimas; 
    • realistiškų karjeros ir gyvenimo tikslų nusistatymas ir siekimas; 
    • kryptingumas ir teigiamas požiūris į gyvenimą; 
    • gebėjimas veikti savarankiškai be didelės paramos ar kitų įsitraukimo;
    • abejojimas viskuo ir gebėjimas prireikus kreiptis pagalbos.
    Jei jūsų vaikas nepasižymi šiomis savybėmis (visomis ar kai kuriomis), neverta nerimauti. Niekada ne per vėlu pradėti ugdyti vaikų psichologinį atsparumą, o tinkama informacija yra pirmas žingsnis į sėkmę!Tiesiog išbandykite keletą iš paminėtų smagių užduočių ir pradėkite ugdyti savo vaikų psichologinį atsparumą jau šiandien!
    Buildings
    Buildings
    Buildings
    Trains
    Space
    Vehicles
    Gaming
    Let’s go